- keinyti
- keĩnyti, -ija, -ijo intr. 1. barti, plūsti; pyktis, ginčytis: Da mat keinysi! Tr. Kaip ir šunys supuolę iš vieno keĩnija Rk. | refl.: Ans keĩnijas su visais kaimynais Dkšt. Nustokit gi ant galo – kolei gi čia dabar keĩnysitės! Ob. 2. kėsintis, tykoti: Jis keinija jį primušti Tsk. \ keinyti; susikeinyti; užkeinyti
Dictionary of the Lithuanian Language.